Išėjimas iš komforto zonos mus augina, o augti norime ar ne – renkamės mes patys. Šiandien pasirinkau augti Derybų Lyga mokymuose.
Čia savo žiniomis, patirtimi ir įžvalgomis dalinosi derybininkai profesionalai, treneriai Laimonas Diškevičius ir Darius Bieliūnas. Ačiū! Sako, kad žmogus dėmesį išlaiko iki 10 sekundžių, tai jūsų klausantis pusdienis prabėgo nepastebėtai ir dėmesys buvo prikaustytas be pašalinių minčių.
Netrūko ir daug tikro veiksmo – praktikos, situacijų, derybų pavyzdžių, bandymų, klaidų ir labai reikalingo grįžtamojo ryšio.
Buvo ir OMG momentų, kai norėjosi kišti galvą į smėlį kaip stručiui, reikėjo greitai reaguoti, teisingai įsiskaityti į situaciją (ne taip kaip nori matyti, o taip kaip parašyta), išgirsti kitą pusę, apginti savo poziciją, bet kartu derinti interesus, nepamesti pagarbos, ramybės ir bendro tikslo.
Ačiū, Tomas Kaminskas, už įdomias, įvairiapuses ir labai praktiškas derybų situacijas. Buvo vertinga ne tik pačiai dalyvauti, bet ir stebėti kolegas skirtinguose derybų scenarijuose – iš tokių situacijų taip pat labai daug išmoksti.
Ir būtent tokiame išėjime iš komforto zonos – ne „sofos lygoje“ – labai aiškiai pamatai, kad derybos nėra tik gebėjimas gražiai sudėlioti mintis ar laimi tas, kas garsiau ar įtikinamiau kalba. Korektiškai derėtis, aktyviai klausytis, užduoti tinkamus klausimus ir siekti susitarimo yra kur kas sudėtingiau, nei atrodo iš šalies.
Derybose svarbu viskas: žinios, nuostata, įgūdžiai ir patirtis.
Išsinešu daug minčių, žinių, patirtį prie derybų stalo, kai tave stebi ir po to grįžtamąjį ryšį duoda auditorija (ačiū visiems už tai, iš to mokausi ir geriau pamatau, ties kuo daugiau reikėtų padirbėti).
Ačiū! Rekomenduoju! Ir sakau iki pasimatymo kituose mokymuose.
Mano augimas prasideda ten, kur leidžiu sau ne tik žinoti, bet ir bandyti.
Kaip ir kiekvienas geras linkedietis — pasidžiaugsiu pabaigtais Derybų Lyga mokymais „Efektyvios derybos“.
Kaip pavyzdinga studentė, prieš tai pasiskaičiusi Chriss Voss, žygiavau į kursus. Vienos dienos mokymai — nieko per daug nesitikėjau. Na, nebent išmokti išgelbėti kelias sielas iš pagrobimo ir pagaliau susitarti su savo toddleriais.
Bet požiūrį į derybas jie pakeitė iš esmės.
Man derybos visada buvo kažkur šalia manipuliacijos — kaip įtikinti kitą išklausyti tavo pusę. O gi pasirodo, kad derybos — tai abipusės NAUJOS vertės kūrimas, o ne kažkieno vertės atėmimas.
Keli dalykai, kuriuos parsinešiau:
- Eini kalbėtis dėl atlyginimo pakėlimo? Negalvok „aš vertas daugiau“ — galvok, kokią abipusę vertę gali pasiūlyti.
- Nori nuolaidos parduotuvėje? Sugalvok, DĖL KO jos prašai, o ne tiesiog „prašau“. Žodžiu — pasiruošk.
- Gavai atsakymą NE? NE — tai ne nuosprendis, o informacija kelyje į sekantį TAIP.
- Klausk klausimų, prasidedančių K raide (išskyrus „kodėl“). Aktyviai klausyk, linksėk ir rink informaciją kaip geras FBI agentas.
- Nepradėk nuo skaičių — pirmiausia kurk ryšį ir suprask, kas iš tikrųjų svarbu kitai pusei. Skaičiai ateina patys, kai žinai, ko žmogus siekia.
- Struktūruok: „Iš to, ką išgirdau, panašu, kad Jums svarbu, jog padaryčiau X ir Y — tuomet galėčiau gauti Z. Ar teisingai supratau?“
- Ir neklausk dviejų klausimų vienu metu. „Kaip Jūsų diena, ar buvote lauke?“ — atsakys tik į paskutinį.
Ačiū Derybų Lygai ir lektoriams Laimonas Diškevičius bei Darius Bieliūnas.